Švarnas Danilovičius – Cholmo kunigaikštis 1264–1269 m. , nominalus Didysis kunigaikštis 1267–1269 m. Švarnas buvo vienas iš Haličo–Volynės kunigaikščio (nuo 1253 m. Rusios karaliaus) Danilo sūnų. Jo ryšiai su Lietuva užsimezgė 1254 m., kai jis vedė vardu nežinomą Mindaugo dukterį, sutvirtindamas taiką tarp Lietuvos ir Halčo–Volynės, kurios valdovai rėmė Mindaugo konkurentą
Plačiau
Vaišalgas – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1264–1267 m., vienintelis stačiatikis valdovas Lietuvos istorijoje. Vaišalgas buvo vyriausias Mindaugo sūnus. Savo politinę karjerą pradėjo XIII a. 5-ajame dešimtmetyje kaip tėvo vietininkas Naugarduke. Iš pradžių valdiniai prieš jį maištavo, tačiau Vaišalgas rado kompromisą: priėmė stačiatikių krikštą ir taip tapo jiems savas. Šis Vaišalgo sukurtas precedentas
Plačiau
Treniota – Lietuvos Didysis kunigaikštis 1263–1264 m., pagoniškosios Lietuvos atkūrėjas. Treniota buvo vardu nežinomos Mindaugo sesers ir greičiausiai Nalšios kunigaikščio Lengvenio sūnus. Šaltiniuose minimas nuo 1261 m. Jis buvo uolus žemaičių rėmėjas, siekęs, kad Mindaugas nutrauktų sąjungą su Vokiečių ordinu. Treniota matė, kad šioje sąjungoje jo dėdė virsta kryžiuočių vergu. Siekdamas,
Plačiau
Herkus Mantas – garsiausias iš 1260–1274 m. Didžiojo Prūsų sukilimo vadų, žuvęs 1273 m. Herkus Mantas buvo kilęs iš Notangos kilmingųjų. Vaikystėje Vokiečių ordino paimtas įkaitu, pakrikštytas Henriko vardu ir auklėtas Magdeburge. Vėliau paleistas namo į Prūsiją, bet čia kryžiuočiai padarė klaidą. 1260 m. liepos 13 d. žemaičiams laimėjus Durbės mūšį,
Plačiau
J. – Guodotinas broli, Vincai! Laikau rankose seną fotografiją, kurios originalas saugomas Motiejaus Čepo anūkės Danutės Andriušytės Butrimienės šeimos archyve. Ten visus atpažinau: Joną Jablonskį, Gabrielių Landsbergį, Juozą Tumą. Papasakok man, ką pameni apie Motiejų Čepą, berods, varpininkas, su Jonu Jablonskiu giminiavosi. V. – Tu, Joneli, Motiejaus nebuvai sutikęs. Ir man
Plačiau
Istoriniuose šaltiniuose pirmosios žinios apie Vilkaviškio žydų bendruomenę siekia XVI amžių. Tuomet karalienė Bona skyrė miško medienos žydų sinagogos statybai. Senosiose žydų kapinėse buvo surastas antkapinis paminklas su 1575 m. data. Žydų bendruomenės metraštis pradėtas rašyti apie 1692 metus. Žydų bendruomenės įsikūrė Vištytyje, Kybartuose, Virbalyje ir Pilviškiuose. Gausi bendruomenė gyveno
Plačiau
Tautvilas – Lietuvos kunigaikštis, Mindaugo brolėnas ir konkurentas, pirmasis Polocko kunigaikštis lietuvis, valdęs 1254–1264 m. Tautvilo tėvas veikiausiai buvo Mindaugo vyresnysis brolis Dausprungas, o motina – žemaičių kunigaikščio Vykinto sesuo. Ankstyva Dausprungo mirtis pavertė Mindaugą šeimos ir visos valstybės galva. 1254 m. atnaujinus sąjungą su Haličo–Volynės kunigaikščiu, Danilu buvo sutvirtinta šio
Plačiau
Morta – Mindaugo žmona, Lietuvos karalienė 1253–1262 m., aktyvi katalikiškos Lietuvos orientacijos šalininkė. Mortos kilmė skendi amžių ūkuose. Prieš ištekėdama už Mindaugo, Morta buvo žemaičių kunigaikščio Vismanto Bulionio žmona. Pasak metraščių, Mindaugas nužudė jos vyrą, o Mortą ,,sau pasiėmė". Labiau tikėtina, kad ji su savo pirmuoju vyru tiesiog išsiskyrė. Vismantas, matyt,
Plačiau
Mindaugas – LDK kunigaikštis (1238–1263), vienintelis Lietuvos karalius krikščionis (1253–1261). Pirmą kartą paminėtas kartu su vyresniuoju broliu Dausprungu Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje kaip ketvirtas iš vyresniųjų kunigaikščių. Lietuvos vadovu Mindaugas tapo prieš 1238 m. Tuo laiku aplink Lietuvą vyko svarbūs įvykiai. Saulės mūšyje 1236 metais žemaičiai sutriuškino Kalavijuočių
Plačiau
Gerdvilas – žemaičių kunigaikštis, Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutarties dalyvis. Lietuvos ir Volynės 1219 m. taikos sutartyje Gerdvilas nurodytas pirmasis tarp žemaičių kunigaikščių, taigi jis turėjo būti vyriausias ir įtakingiausias iš jų. Kartu su Gerdvilu sudarant sutartį žemaičiams taip pat atstovavo Vykintas, septyni Ruškaičių ir trys Bulaičių giminės atstovai.
Plačiau
Živinbutas – Lietuvos valdovas, spėjama, 1214–1226 m., žinomas iš 1219 m. taikos sutarties su Volyne. 1219 m. Volynės (Vakarų Ukraina) sutartyje įrašytas pirmasis tarp vyresniųjų Lietuvos kunigaikščių. Kartu su juo taiką paliudijo dar keturi vyresnieji Lietuvos kunigaikščiai: Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas ir Daujoto brolis Viligaila bei dar 16 žemesnio rango
Plačiau
Viestartas – Žiemgalos kunigaikštis apie 1200–1230 m. iš Lietuvos priešo tapęs sąjungininku. Viestartas buvo galingiausias XIII a. pirmosios pusės Žiemgalos kunigaikštis. 1201–1208 m. tarp Viestarto ir Lietuvos vyko karas. Būtent jis 1205 m. vasarį, lietuvių žygio į Estiją metu, įkalbėjo Rygos vokiečius bendromis jėgomis užpulti grįžtančius lietuvius, kur žuvo kunigaikštis Žvelgaitis. Prasidėjo
Plačiau
Žvelgaitis – Lietuvos kunigaikštis, 1205 m. žuvęs Livonijoje. XIII a. istoriniai šaltiniai mini lietuvius, surengiančius kasmet 1–2 karo žygius į Livonijos valdas. Juos aprašė pirmasis Livonijos kronininkas Henrikas Latvis. Lietuviai surengdavo lokalius antpuolius ar visos Lietuvos kariuomenės žygius. Viename iš jų pasižymėjo ir žuvo pirmasis vardu paminėtas lietuvių kunigaikštis Žvelgaitis. Anot
Plačiau
Visvaldis – latgalių Jersikos (Gerukės) žemės kunigaikštis, valdęs XIII a. pirmajame trečdalyje, o 1203–1224 m. faktiškai tapęs Lietuvos vasalu. XIII a. pradžioje Visvaldis (Vsevolodas) vedė Lietuvos kunigaikščio Daugiručio dukterį ir užmezgė ryšius su Lietuva, kartais pats vadovaudavo lietuvių kariuomenei. 1203 m. Visvaldis su lietuviais puolė Rygą, išsivarė miestiečių gyvulius, paėmė į
Plačiau
Kunigaikščio Daugiručio laikais (XIII a. pradžia) jo dėka Lietuva pradeda kovas su nuožmiu priešu, 1202 m. Rygos vyskupo įkurtu Kalavijuočių ordinu. Šio kunigaikščio jaunystė turėjo sutapti su laikotarpiu, kai Lietuva, 1183 m. išsivadavusi iš Polocko priklausomybės, pradėjo kurti valstybę. Dauguvos žiotyse atsiradusi vokiečių kolonija pradėjo kelti nerimą tiek Polockui, lyviams,
Plačiau
Viduramžių Lietuva, narsių kunigaikščių ginklu ir protu sukurta, tapo galingiausia Rytų Europos šalimi, nusidriekusi nuo Žemaitijos iki Maskvos, Kijevo, Juodosios jūros. Šios civilizacijos dėka savo valstybingumo šaknų ieško atsikurianti Ukraina ir Baltoji Rusia. Gedimino ir Algirdo laikais Lietuvos valstybė pasiekė apogėjų, pasiekusi 900–930 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Sėkmingai įveikusi kylančią
Plačiau
Vaikystėje Gižų krašte iš tėvo lūpų teko girdėti nuostabią karinę dainą, prasidedančią į kovą už tėvynę šaukiančiais žodžiais: ,,Ateina garsas, kad šalis pavojuj“. Esą šią dainą dainavę Lietuvos savanoriai, vadinamieji ,,plechavičiukai“. Dainos tekstą Bartninkų krašte užrašęs dailininkas ir poetas Juozas Šalčiūnas sakęs, jog dainą pokaryje taip pat mėgęs dainuoti ir jo
Plačiau
Garsiąsias Širvintų–Giedraičių kautynes su lenkais aprašęs istorikas Vytautas Leščius mini ir savanorį iš Rūdos kaimo Petrą Baukų. Jis rašo: ,,7-ojo pėstininkų pulko 3-iasis batalionas, vadovaujamas vyr. leitenento T. Balno, spalio 30 d. užėmė Skalų kaimą. Įgudęs nakties veiksmuose užėmė Želvą ir žygiavo Giedraičių kryptimi. Forsuotu maršu atakavęs Bastūnų kaimą, išvijo
Plačiau
JAV prezidentų rinkimuose galima surasti ir lietuvių išeivių iš Lietuvos pėdsakų. Kai 2008 m. prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama, o viceprezidentu Džo Baidenas, jie grūmėsi su respublikonų kandidatais: senatoriumi Džonu Makeinu ir kandidate į viceprezidentus, Aliaskos gubernatore Sara Peillin. Po pralaimėtų 2008 m. rinkimų JAV žiniasklaidoje pasigirdo spėliojimų, kad 2012
Plačiau
Kas yra istorija? Manau, kad tai gyvenimas, laiko įspraustas į praeities rėmus. Istorija – tai reminescencijos, atsiminimai to, kas užmiršta. Ji yra ir atskiro žmogaus gyvenimas, nutolęs nuo dabarties kaip atskaitos taško per nueitų metų kelią. Ir, deja, ne vien krašto, tautos, pasaulio, bet ir asmeninės istorijos puslapiuose būna daug
Plačiau