Leidinyje, skirtame Lietuvos valstybės 100-mečiui, pateikta šimtas laisvės kovotojų biografijų, jų gyvenimo, kovų ir veiklos epizodai, paskutiniai žodžiai teismo metu ir liudininkų prisiminimai. Nepriklausomai nuo užimamų pareigų ir laipsnių, visų jų indėlis kovoje su okupantais yra neabejotinas ir neginčytinas. Šie didvyriai - vyrai, merginos ir moterys verti didžiausios mūsų pagarbos,
Plačiau
Jo „gyvenimas“ būtų puikus įtempto siužeto filmo scenarijus, prasidedantis Rusijoje, caro Ivano Žiauriojo laikais ir pasiekiantis mūsų laikus. Jam teko patirti sukilimus, karus, pabuvoti Maskvoje, Sankt Peterburge, kelis kartus grįžti į Lietuvą. Kas jis? Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos varpas. Vienas iš 100 varpų, „dalyvausiančių“ projekte „Gloria Lietuvai“, skirtame Lietuvos
Plačiau
Apžėlė ir apaugo praeitis Ir nukasti altoriai, Trejybės žodžiai ištarti Įamžino ...ČIA... mūs tikrovę. Būdviečių vienkiemis įkurtas 2623 metais (prieš 4912 metų) ant kalvos 107,8 metrų virš jūros lygio, šiaurės platuma 54°32‘33“, rytų ilguma 22°53‘03“, plotas 2,9 ha, keturkampis 263 x 110 m, apribotas šventtakiu, Vilkaviškio rajone,Pajevonio seniūnijoje, Būdviečių kaime. Būtinai reikia priminti: nuo vienkiemio į pietų pusę
Plačiau
– Godotinas broli Jonai! Vakar mačiau Tave, sėdintį Vilkaviškio centre, lankomą turistų iš Maironio apdainuotų Raseinių krašto. Ma ukvatnu buvo veizyti, kap Tave gražiai jie pagerbė. Fotografavosi net sustoję prie Tavo kojų, Lietuvos himną sugiedojo. – Vinculi, kad ir tave pagerbia. Juk prie merijos tiekos žmonių susibūva. Tik, sako, kažko tu
Plačiau
– Godotinas broli Vincai! Man visai neramu dėl tavo klėtelės, gal ką ministeriai sostapilėje Vilniuje nutarė? – Vai, Joneli, – tik suaimanavo Vincas, nešinas Steigiamojo Seimo nario Albino Rimkos knygele „Vincas Kudirka savo raštuose“, (Kaunas 1924). – Mušasi sesutės dėl mano tėviškėlės. Žaibais viena kitą vanoja. Štai anądien prie klėtelės atbirbė
Plačiau
Pristatome dar vieną Vasario 16-osios akto signatarą Petrą Klimą – teisininką, publicistą, diplomatą, Lietuvos Tarybos narį, jos sekretorių. Valstybės vėliava – piktžolių jūroje Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Česlovas Laurinavičius, įvertindamas jauniausio Lietuvos Tarybos nario Petro Klimo nuopelnus, rašė: „(...) jis pateko tarp tų lietuvių politinių veikėjų, kuriems teko laimė ir garbė iškelti
Plačiau
Per klampynę – į Banaitynę Susiruošusiems į Vasario 16 – osios Akto signataro tėviškę Vaitiekupių kaime (Šakių rajonas) rekomenduoju pasirūpinti patikimu apavu. Derlinga, molinga zanavykų žemė po lietaus virsta slidžia čiuožykla. Tą dieną, kai lankiausi signataro tėviškėje, be perstojo pliaupė lietus. Ekstramalių pojūčių mėgėjams tai puiki jėgų, vikrumo išbandymo trasa. Svirduliuodamas lyg
Plačiau
Tupikai – signataro Justino Staugaičio tėviškė Palikęs smėlingus Kazlų Rūdos šilus, per Višakio Rūdą keliauju į Žvirgždaičių miestelį. Ten, sankryžoje, signataro Justino Staugaičio tėviškė, manęs laukia Šakių savivaldybės paminklosaugininkė Inga Navlikienė. Iš Višakio Rūdos keliaudamas link Tupikų kaimo, išvystu zanavykų žemėje įspaudą iš krašto apgyvendinimo istorijos, palikusios čia vietovardžius: Tamošbūdis, Bliūviškiai,
Plačiau
Iš Vasario 16-osios akto signataro J. Vailokaičio puoselėto Paežerių dvaro iškeliauju į signatarų gimtines. Artėja Lietuvos valstybės 100-tis, tikimės išvysti kraštiečių jiems parodytą pagarbą. Gražu ir prasminga būtų parengti turistinį maršrutą „Suvalkijos signatarų takais“. Tad keliaukime. Pradžia – Paežerių dvaras. Kol kas (kritika ir sau) jokio ženklo, jokio stendo, kad
Plačiau
Visi pilti kupstai vadinami pylėmis, pilimis, pilkalniais, pilkapiais, piliakalniais, pylimais ir t.t. Jotkalnis taip pat supiltas kalnas tuo pačiu laiku ir tų pačių architektų vienuolių gižų kaip ir Gizos piramidė Egipte. Abiejų statinių bendri požymiai: dangaus skliautas, kapas, apeiga ir šventumas. Šventumas – abu pašventinti Dievo Trejybės dvasia ir apjuosti
Plačiau
Pietvakarinės Lietuvos žemėse, jos erdvėse plyti nuostabaus gamtos grožio, turtingos proistorės ir istorijos, kultūros ir gilaus dvasinio paveldo kraštas Sūduva. Etnonimas Sūduva, į pasaulio istoriją įrašytas II amžiuje, yra stebinantis perlas Lietuvos istorijos karūnoje. Čia, pietuose, į dangaus mėlį kyla Sūduvos aukštuma su apvalėjančiomis kalvų viršūnėmis, čia mus vilioja savo
Plačiau
Pratarmė Tolimoje senovėje baltai gyveno didelėje Centrinės ir Rytų Europos teritorijoje. Ją, be dabartinės Lietuvos ir Latvijos, sudarė Baltarusija, šiaurės vakarinė Ukrainos dalis, vakariniai Rusijos rajonai, Karaliaučiaus kraštas ir nemažas šiaurės rytų Lenkijos rajonas. Manoma, kad visas šis apibrėžtas plotas viršijo 860 000 km2 (Z. Zinkevičius, Lietuvių tautos kilmė, 2005, p. 26).
Plačiau
Ne vienu metu žydai įsitvirtino Užnemunėje: jie pirmiau gavo teisę prekiauti bažnytkaimiuose, išsimėčiusiuose aplink Marijampolę. Pirmieji žydai į Marijampolę atsikraustė maždaug XVIII amžiaus viduryje. Visi kiti pasakojimai apie žydų sinagogas, čia stovėjusias XVII amžiuje, tėra faktais neparemti mėginimai „pasendinti“ žydų kūrimosi mieste istoriją. 1758 metais, įtvirtinant marijonams vienuoliams dovanotas žemes, buvo
Plačiau
Šios vasaros pradžioje įvairių su paveldosauga susijusių sričių specialistai suvažiavo į Ilguvos dvarą, stovintį ant pusšimčio metrų aukščio Nemuno kranto. Šiame gražiame Šakių krašto kampelyje daugiau kaip penkis šimtus metų rymo medinio Ilguvos dvaro rūmai, kurie buvo apie 1995 metus aptvarkyti ir ... užrakinti. Kalbėjomės, svarstėme, siūlėme, kaip būtų galima
Plačiau
Napoleonas, sėkmingai žygiuodamas per Europą, siekė sukelti buvusios Abiejų Tautų Respublikos visuomenės viltis atkurti valstybę ir išsivaduoti iš Rusijos priespaudos. 1807 m. jis įkūrė Varšuvos kunigaikštystę, į kurios sudėtį pateko ir Lietuvos Užnemunė. Čia buvo panaikinta ir baudžiava. Valstiečiai gavo asmens laisvę, tačiau be žemės. 1807–1808 metais Napoleono kodeksas „iškraipė“
Plačiau
Užrašiau pavadinimą ir tik tada susimąsčiau, ar nereikėtų straipsnelį įvardinti globaliau, pvz. „Kada Lietuvoje pradėjo žaisti futbolą?“. Vis tik nusprendžiau, kad nelįsiu į miglotus Klaipėdos sporto istorijos įvykius, kuriuose gal ir slypi atsakymas su paminėta dar senesne data. Nelengva aiškintis pirmuosius sporto karaliaus „pasispardymo“ Lietuvoje žingsnius, nes mes net neturime oficialios
Plačiau
Kartais mintyse pajuokauju, kad dar aname tūkstantmetyje buvau rašęs apie Marijampolės pastatus, kuriuose gyveno žymūs žmonės. Gyveno, bet jų atmintis nėra deramai įamžinta (nieko dėl to nekaltinu ir neteigiu, kad tai būtina atlikti visiems straipsnyje paminėtiems atvejams), o ir miestiečiams bei miesto svečiams tos istorijos yra mažai žinomos. Taigi, nusprendžiau
Plačiau
Ilgai istorijos tyrinėtojų ieškotą šio žmogaus kapą aptikau atsitiktinai tik pirmąją 2016 metų dieną, kai lankiau artimųjų palaidojimo vietą. Buvusio Marijampolės burmistro kapas yra pagrindinio tako asfalto pabaigoje, kairėje pusėje – trečias. Raskime kartais laiko stabtelėti ties šio miestui nusipelniusio žmogaus amžinojo poilsio vietos. Gimė 1876 m. vasario 8 d.
Plačiau
LDK laikais Marijampolėje nebuvo jokios kalinimo įstaigos. XVIII a. pradžioje prūsai, okupavę Užnemunę, Kalvarijoje pastatė didžiulį mūrinį kalėjimą. Dėl šios priežasties jo ilgai nereikėjo turėti kitiems aplinkiniams miestams. Suimti Marijampolės gyventojai buvo vežami į Kalvarijos ar Suvalkų kalėjimus (pastarasis pastatytas vėliau). Kai 1797 m. kariškiai miesto apylinkėse sulaikė didelę plėšikų
Plačiau
Apie cerkvės stačiatikiams statybą kalbų ir planų būta dar 1850 m. Jau rinko sklypą, net nupirko kažkiek medžiagų, bet jokių darbų ir nepradėjo, nes čia neįsikūrė karinis dalinys. 1863 m. sukilimas nugąsdino caro valdininkus ir jie nusprendė mieste dislokuoti gausesnes, o ne policinę priežiūrą atlikusias, karines pajėgas. Šiaurinėje miesto dalyje, Degučių
Plačiau